- vienkelis
- 1 víenkelis sm. (1) 1. eilė namų prie kelio: Suvežti pastatai į víenkelį DūnŽ. 2. vienkiemis: Kai víenkely buvom, tai grikių sėjom Vrn. Čia mūsų vienkeliukas Mlt.
Dictionary of the Lithuanian Language.
vienkelis
Look at other dictionaries:
vienkelis — 2 vienkẽlis, ė adj. (2) DŽ, NdŽ, LEVII101, LTEIV35 turintis vieną kelio šaką: Pagal kelių skaičių [geležinkeliai skirstomi] į vienkelius, dvikelius ir daugiakelius EncVIII1196. Vienkẽlė tarpustotė PolŽ1170 … Dictionary of the Lithuanian Language
